išdavęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išdavęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išdavęs, mot. g. išdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdavęs	išdavę	išdavusi, išdavus	išdavusios	-	išdavę
kilm.	išdavusio	išdavusių	išdavusios	išdavusių	-	-
naud.	išdavusiam	išdavusiems	išdavusiai	išdavusioms	-	-
gal.	išdavusį	išdavusius	išdavusią	išdavusias	-	-
įnag.	išdavusiu	išdavusiais	išdavusia	išdavusiomis	-	-
viet.	išdavusiame	išdavusiuose	išdavusioje	išdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išdavusysis	išdavusieji	išdavusioji	išdavusiosios	-	-
kilm.	išdavusiojo	išdavusiųjų	išdavusiosios	išdavusiųjų	-	-
naud.	išdavusiajam	išdavusiesiems	išdavusiajai	išdavusiosioms	-	-
gal.	išdavusįjį	išdavusiuosius	išdavusiąją	išdavusiąsias	-	-
įnag.	išdavusiuoju	išdavusiaisiais	išdavusiąja	išdavusiosiomis	-	-
viet.	išdavusiajame	išdavusiuosiuose	išdavusiojoje	išdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išdavusi.
• Skiemenys: iš-da-vęs

išdavęs

1. tas, kuris išdavė

Etimologija

<= išduoti, išduoda, išdavė

---