išabejojančiu

Taip pat žr.: išabejojančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išabejojančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išabejojantis, mot. g. išabejojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejojąs, išabejojantis	išabejoją, išabejojantys	išabejojanti	išabejojančios	-	išabejoją
kilm.	išabejojančio	išabejojančių	išabejojančios	išabejojančių	-	-
naud.	išabejojančiam	išabejojantiems, išabejojantiem	išabejojančiai	išabejojančioms, išabejojančiom	-	-
gal.	išabejojantį	išabejojančius	išabejojančią	išabejojančias	-	-
įnag.	išabejojančiu	išabejojančiais	išabejojančia	išabejojančiomis	-	-
viet.	išabejojančiame, išabejojančiam	išabejojančiuose, išabejojančiuos	išabejojančioje, išabejojančioj	išabejojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išabejojantysis	išabejojantieji	išabejojančioji	išabejojančiosios	-	-
kilm.	išabejojančiojo	išabejojančiųjų	išabejojančiosios	išabejojančiųjų	-	-
naud.	išabejojančiajam	išabejojantiesiems	išabejojančiajai	išabejojančiosioms	-	-
gal.	išabejojantįjį	išabejojančiuosius	išabejojančiąją	išabejojančiąsias	-	-
įnag.	išabejojančiuoju	išabejojančiaisiais	išabejojančiąja	išabejojančiosiomis	-	-
viet.	išabejojančiajame	išabejojančiuosiuose	išabejojančiojoje	išabejojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išabejojantis, mot. g. išabejojanti.

Etimologija

<= išabejoti, išabejoja, išabejojo

---