iššoksimąja

Taip pat žr.: iššoksimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

iššoksimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. iššoksimas, mot. g. iššoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoksimas	iššoksimi	iššoksima	iššoksimos	iššoksima	-
kilm.	iššoksimo	iššoksimų	iššoksimos	iššoksimų	-	-
naud.	iššoksimam	iššoksimiems	iššoksimai	iššoksimoms	-	-
gal.	iššoksimą	iššoksimus	iššoksimą	iššoksimas	-	-
įnag.	iššoksimu	iššoksimais	iššoksima	iššoksimomis	-	-
viet.	iššoksimame	iššoksimuose	iššoksimoje	iššoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	iššoksimasis	iššoksimieji	iššoksimoji	iššoksimosios	-	-
kilm.	iššoksimojo	iššoksimųjų	iššoksimosios	iššoksimųjų	-	-
naud.	iššoksimajam	iššoksimiesiems	iššoksimajai	iššoksimosioms	-	-
gal.	iššoksimąjį	iššoksimuosius	iššoksimąją	iššoksimąsias	-	-
įnag.	iššoksimuoju	iššoksimaisiais	iššoksimąja	iššoksimosiomis	-	-
viet.	iššoksimajame	iššoksimuosiuose	iššoksimojoje	iššoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. iššoksimas, mot. g. iššoksima.

iššoksimąja

1. ta, kurią iššoks

Etimologija

<= iššokti, iššoka, iššoko

---