heuvel

 Nyderlandų kalba

Daiktavardis

heuvel (vyr. g.)

• • imant griežčiau, geografijoje aukštuma vadinama nesmarkiai suskaidyta žemės paviršiaus pakiluma, esanti bent keliasdešimt metrų virš aplinkinės vietovės.

1. aukštuma ^(lt) (mot. g.) (Geografija)
2. kalva ^(lt) (mot. g.) (Geografija)

---