guona

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

guona (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: guona
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	guona	guonė	guonas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	guonas	guonu	guonu
naudininkas (datīvs, naudėninks)	guonā	guonuom	guonuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	guona	guonė	guonas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	guono	guonuom	guonuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	guonuo	guonuos	guonuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	guona	guonė	guonas

1. būrys ^(sgs)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

---