grįžtinu

Taip pat žr.: grįžtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

grįžtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. grįžtinas, mot. g. grįžtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	grįžtinas	grįžtini	grįžtina	grįžtinos	grįžtina	-
kilm.	grįžtino	grįžtinų	grįžtinos	grįžtinų	-	-
naud.	grįžtinam	grįžtiniems	grįžtinai	grįžtinoms	-	-
gal.	grįžtiną	grįžtinus	grįžtiną	grįžtinas	-	-
įnag.	grįžtinu	grįžtinais	grįžtina	grįžtinomis	-	-
viet.	grįžtiname	grįžtinuose	grįžtinoje	grįžtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	grįžtinasis	grįžtinieji	grįžtinoji	grįžtinosios	-	-
kilm.	grįžtinojo	grįžtinųjų	grįžtinosios	grįžtinųjų	-	-
naud.	grįžtinajam	grįžtiniesiems	grįžtinajai	grįžtinosioms	-	-
gal.	grįžtinąjį	grįžtinuosius	grįžtinąją	grįžtinąsias	-	-
įnag.	grįžtinuoju	grįžtinaisiais	grįžtinąja	grįžtinosiomis	-	-
viet.	grįžtinajame	grįžtinuosiuose	grįžtinojoje	grįžtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. grįžtinas, mot. g. grįžtina.

Etimologija

<= grįžti, grįžta, grįžo

---