grįšimu

Taip pat žr.: grįšimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

grįšimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. grįšimas, mot. g. grįšima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	grįšimas	grįšimi	grįšima	grįšimos	grįšima	-
kilm.	grįšimo	grįšimų	grįšimos	grįšimų	-	-
naud.	grįšimam	grįšimiems	grįšimai	grįšimoms	-	-
gal.	grįšimą	grįšimus	grįšimą	grįšimas	-	-
įnag.	grįšimu	grįšimais	grįšima	grįšimomis	-	-
viet.	grįšimame	grįšimuose	grįšimoje	grįšimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	grįšimasis	grįšimieji	grįšimoji	grįšimosios	-	-
kilm.	grįšimojo	grįšimųjų	grįšimosios	grįšimųjų	-	-
naud.	grįšimajam	grįšimiesiems	grįšimajai	grįšimosioms	-	-
gal.	grįšimąjį	grįšimuosius	grįšimąją	grįšimąsias	-	-
įnag.	grįšimuoju	grįšimaisiais	grįšimąja	grįšimosiomis	-	-
viet.	grįšimajame	grįšimuosiuose	grįšimojoje	grįšimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. grįšimas, mot. g. grįšima.

Etimologija

<= grįžti, grįžta, grįžo

---