girdinti

 Lietuvių kalba

Dalyvis

girdinti (es. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. girdintis, mot. g. girdinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdintis, girdįs	girdintys, girdį	girdinti	girdinčios	-	girdį
kilm.	girdinčio	girdinčių	girdinčios	girdinčių	-	-
naud.	girdinčiam	girdintiems, girdintiem	girdinčiai	girdinčioms	-	-
gal.	girdintį	girdinčius	girdinčią	girdinčias	-	-
įnag.	girdinčiu	girdinčiais	girdinčia	girdinčiomis	-	-
viet.	girdinčiame, girdinčiam	girdinčiuose, girdinčiuos	girdinčioje, girdinčioj	girdinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdintysis	girdintieji	girdinčioji	girdinčiosios	-	-
kilm.	girdinčiojo	girdinčiųjų	girdinčiosios	girdinčiųjų	-	-
naud.	girdinčiajam	girdintiesiems	girdinčiajai	girdinčiosioms	-	-
gal.	girdintįjį	girdinčiuosius	girdinčiąją	girdinčiąsias	-	-
įnag.	girdinčiuoju	girdinčiaisiais	girdinčiąja	girdinčiosiomis	-	-
viet.	girdinčajame	girdinčiuosiuose	girdinčiojoje	girdinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. girdintis.
• Skiemenys: gir-din-ti

girdinti

1. ta, kuri girdi

Etimologija

<= girdėti, girdi, girdėjo

Antonimai

    girdinti: bendrai

negirdinti (lt)

Vertimai

  girdinti: bendrai

---