girdėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

girdėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. girdėsimas, mot. g. girdėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdėsimas	girdėsimi	girdėsima	girdėsimos	girdėsima	-
kilm.	girdėsimo	girdėsimų	girdėsimos	girdėsimų	-	-
naud.	girdėsimam	girdėsimiems	girdėsimai	girdėsimoms	-	-
gal.	girdėsimą	girdėsimus	girdėsimą	girdėsimas	-	-
įnag.	girdėsimu	girdėsimais	girdėsima	girdėsimomis	-	-
viet.	girdėsimame	girdėsimuose	girdėsimoje	girdėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	girdėsimasis	girdėsimieji	girdėsimoji	girdėsimosios	-	-
kilm.	girdėsimojo	girdėsimųjų	girdėsimosios	girdėsimųjų	-	-
naud.	girdėsimajam	girdėsimiesiems	girdėsimajai	girdėsimosioms	-	-
gal.	girdėsimąjį	girdėsimuosius	girdėsimąją	girdėsimąsias	-	-
įnag.	girdėsimuoju	girdėsimaisiais	girdėsimąja	girdėsimosiomis	-	-
viet.	girdėsimajame	girdėsimuosiuose	girdėsimojoje	girdėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. girdėsimas, mot. g. girdėsima.
• Skiemenys: gir-dė-si-mu

girdėsimu

1. tas, kurį girdės

Etimologija

<= girdėti, girdi, girdėjo

---