ginčytu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ginčytu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ginčytas, mot. g. ginčyta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ginčytas	ginčyti	ginčyta	ginčytos	ginčyta	-
kilm.	ginčyto	ginčytų	ginčytos	ginčytų	-	-
naud.	ginčytam	ginčytiems	ginčytai	ginčytoms	-	-
gal.	ginčytą	ginčytus	ginčytą	ginčytas	-	-
įnag.	ginčytu	ginčytais	ginčyta	ginčytomis	-	-
viet.	ginčytame	ginčytuose	ginčytoje	ginčytose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ginčytasis	ginčytieji	ginčytoji	ginčytosios	-	-
kilm.	ginčytojo	ginčytųjų	ginčytosios	ginčytųjų	-	-
naud.	ginčytajam	ginčytiesiems	ginčytajai	ginčytosioms	-	-
gal.	ginčytąjį	ginčytuosius	ginčytąją	ginčytąsias	-	-
įnag.	ginčytuoju	ginčytaisiais	ginčytąja	ginčytosiomis	-	-
viet.	ginčytajame	ginčytuosiuose	ginčytojoje	ginčytosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ginčytas, mot. g. ginčyta.
• Skiemenys: gin-čy-tu

ginčytu

1. tas, kurį ginčijo

Etimologija

<= ginčyti, ginčija, ginčijo

---