ginčytinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ginčytinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ginčytinas, mot. g. ginčytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ginčytinas	ginčytini	ginčytina	ginčytinos	ginčytina	-
kilm.	ginčytino	ginčytinų	ginčytinos	ginčytinų	-	-
naud.	ginčytinam	ginčytiniems	ginčytinai	ginčytinoms	-	-
gal.	ginčytiną	ginčytinus	ginčytiną	ginčytinas	-	-
įnag.	ginčytinu	ginčytinais	ginčytina	ginčytinomis	-	-
viet.	ginčytiname	ginčytinuose	ginčytinoje	ginčytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ginčytinasis	ginčytinieji	ginčytinoji	ginčytinosios	-	-
kilm.	ginčytinojo	ginčytinųjų	ginčytinosios	ginčytinųjų	-	-
naud.	ginčytinajam	ginčytiniesiems	ginčytinajai	ginčytinosioms	-	-
gal.	ginčytinąjį	ginčytinuosius	ginčytinąją	ginčytinąsias	-	-
įnag.	ginčytinuoju	ginčytinaisiais	ginčytinąja	ginčytinosiomis	-	-
viet.	ginčytinajame	ginčytinuosiuose	ginčytinojoje	ginčytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ginčytinas, mot. g. ginčytina.
• Skiemenys: gin-čy-ti-nų

ginčytinų

1. tas, dėl kurio reikia ginčyti

Etimologija

<= ginčyti, ginčija, ginčijo

---