ginčijančiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

ginčijančiam (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. ginčijantis, mot. g. ginčijanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ginčijąs, ginčijantis	ginčiją, ginčijantys	ginčijanti	ginčijančios	-	ginčiją
kilm.	ginčijančio	ginčijančių	ginčijančios	ginčijančių	-	-
naud.	ginčijančiam	ginčijantiems, ginčijantiem	ginčijančiai	ginčijančioms, ginčijančiom	-	-
gal.	ginčijantį	ginčijančius	ginčijančią	ginčijančias	-	-
įnag.	ginčijančiu	ginčijančiais	ginčijančia	ginčijančiomis	-	-
viet.	ginčijančiame, ginčijančiam	ginčijančiuose, ginčijančiuos	ginčijančioje, ginčijančioj	ginčijančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	ginčijantysis	ginčijantieji	ginčijančioji	ginčijančiosios	-	-
kilm.	ginčijančiojo	ginčijančiųjų	ginčijančiosios	ginčijančiųjų	-	-
naud.	ginčijančiajam	ginčijantiesiems	ginčijančiajai	ginčijančiosioms	-	-
gal.	ginčijantįjį	ginčijančiuosius	ginčijančiąją	ginčijančiąsias	-	-
įnag.	ginčijančiuoju	ginčijančiaisiais	ginčijančiąja	ginčijančiosiomis	-	-
viet.	ginčijančiajame	ginčijančiuosiuose	ginčijančiojoje	ginčijančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. ginčijantis, mot. g. ginčijanti.
• Skiemenys: gin-či-jan-čiam

ginčijančiam

1. tas, kuris ginčija

Etimologija

<= ginčyti, ginčija, ginčijo

---