gimtinu

Taip pat žr.: gimtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gimtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gimtinas, mot. g. gimtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gimtinas	gimtini	gimtina	gimtinos	gimtina	-
kilm.	gimtino	gimtinų	gimtinos	gimtinų	-	-
naud.	gimtinam	gimtiniems	gimtinai	gimtinoms	-	-
gal.	gimtiną	gimtinus	gimtiną	gimtinas	-	-
įnag.	gimtinu	gimtinais	gimtina	gimtinomis	-	-
viet.	gimtiname	gimtinuose	gimtinoje	gimtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gimtinasis	gimtinieji	gimtinoji	gimtinosios	-	-
kilm.	gimtinojo	gimtinųjų	gimtinosios	gimtinųjų	-	-
naud.	gimtinajam	gimtiniesiems	gimtinajai	gimtinosioms	-	-
gal.	gimtinąjį	gimtinuosius	gimtinąją	gimtinąsias	-	-
įnag.	gimtinuoju	gimtinaisiais	gimtinąja	gimtinosiomis	-	-
viet.	gimtinajame	gimtinuosiuose	gimtinojoje	gimtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gimtinas, mot. g. gimtina.

Etimologija

<= gimti, gimsta, gimė

---