gimdomu

Taip pat žr.: gimdomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gimdomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gimdomas, mot. g. gimdoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gimdomas	gimdomi	gimdoma	gimdomos	gimdoma	-
kilm.	gimdomo	gimdomų	gimdomos	gimdomų	-	-
naud.	gimdomam	gimdomiems	gimdomai	gimdomoms	-	-
gal.	gimdomą	gimdomus	gimdomą	gimdomas	-	-
įnag.	gimdomu	gimdomais	gimdoma	gimdomomis	-	-
viet.	gimdomame	gimdomuose	gimdomoje	gimdomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gimdomasis	gimdomieji	gimdomoji	gimdomosios	-	-
kilm.	gimdomojo	gimdomųjų	gimdomosios	gimdomųjų	-	-
naud.	gimdomajam	gimdomiesiems	gimdomajai	gimdomosioms	-	-
gal.	gimdomąjį	gimdomuosius	gimdomąją	gimdomąsias	-	-
įnag.	gimdomuoju	gimdomaisiais	gimdomąja	gimdomosiomis	-	-
viet.	gimdomajame	gimdomuosiuose	gimdomojoje	gimdomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gimdomas, mot. g. gimdoma.

Etimologija

<= gimdyti, gimdo, gimdė

---