geriamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

geriamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. geriamas, mot. g. geriama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	geriamas	geriami	geriama	geriamos	geriama	-
kilm.	geriamo	geriamų	geriamos	geriamų	-	-
naud.	geriamam	geriamiems	geriamai	geriamoms	-	-
gal.	geriamą	geriamus	geriamą	geriamas	-	-
įnag.	geriamu	geriamais	geriama	geriamomis	-	-
viet.	geriamame	geriamuose	geriamoje	geriamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	geriamasis	geriamieji	geriamoji	geriamosios	-	-
kilm.	geriamojo	geriamųjų	geriamosios	geriamųjų	-	-
naud.	geriamajam	geriamiesiems	geriamajai	geriamosioms	-	-
gal.	geriamąjį	geriamuosius	geriamąją	geriamąsias	-	-
įnag.	geriamuoju	geriamaisiais	geriamąja	geriamosiomis	-	-
viet.	geriamajame	geriamuosiuose	geriamojoje	geriamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. geriamas, mot. g. geriama.
• Skiemenys: ge-ria-mu

geriamu

1. tas, kurį geria

Etimologija

<= gerti, geria, gėrė

---