gautinu

Taip pat žr.: gautinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gautinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gautinas, mot. g. gautina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gautinas	gautini	gautina	gautinos	gautina	-
kilm.	gautino	gautinų	gautinos	gautinų	-	-
naud.	gautinam	gautiniems	gautinai	gautinoms	-	-
gal.	gautiną	gautinus	gautiną	gautinas	-	-
įnag.	gautinu	gautinais	gautina	gautinomis	-	-
viet.	gautiname	gautinuose	gautinoje	gautinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gautinasis	gautinieji	gautinoji	gautinosios	-	-
kilm.	gautinojo	gautinųjų	gautinosios	gautinųjų	-	-
naud.	gautinajam	gautiniesiems	gautinajai	gautinosioms	-	-
gal.	gautinąjį	gautinuosius	gautinąją	gautinąsias	-	-
įnag.	gautinuoju	gautinaisiais	gautinąja	gautinosiomis	-	-
viet.	gautinajame	gautinuosiuose	gautinojoje	gautinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gautinas, mot. g. gautina.

Etimologija

<= gauti, gauna, gavo

---