galvotu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galvotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galvotas, mot. g. galvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galvotas	galvoti	galvota	galvotos	galvota	-
kilm.	galvoto	galvotų	galvotos	galvotų	-	-
naud.	galvotam	galvotiems	galvotai	galvotoms	-	-
gal.	galvotą	galvotus	galvotą	galvotas	-	-
įnag.	galvotu	galvotais	galvota	galvotomis	-	-
viet.	galvotame	galvotuose	galvotoje	galvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galvotasis	galvotieji	galvotoji	galvotosios	-	-
kilm.	galvotojo	galvotųjų	galvotosios	galvotųjų	-	-
naud.	galvotajam	galvotiesiems	galvotajai	galvotosioms	-	-
gal.	galvotąjį	galvotuosius	galvotąją	galvotąsias	-	-
įnag.	galvotuoju	galvotaisiais	galvotąja	galvotosiomis	-	-
viet.	galvotajame	galvotuosiuose	galvotojoje	galvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galvotas, mot. g. galvota.
• Skiemenys: gal-vo-tu

galvotu

1. tas, kurį galvojo

Etimologija

<= galvoti, galvoja, galvojo

---