galvotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galvotinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galvotinas, mot. g. galvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galvotinas	galvotini	galvotina	galvotinos	galvotina	-
kilm.	galvotino	galvotinų	galvotinos	galvotinų	-	-
naud.	galvotinam	galvotiniems	galvotinai	galvotinoms	-	-
gal.	galvotiną	galvotinus	galvotiną	galvotinas	-	-
įnag.	galvotinu	galvotinais	galvotina	galvotinomis	-	-
viet.	galvotiname	galvotinuose	galvotinoje	galvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galvotinasis	galvotinieji	galvotinoji	galvotinosios	-	-
kilm.	galvotinojo	galvotinųjų	galvotinosios	galvotinųjų	-	-
naud.	galvotinajam	galvotiniesiems	galvotinajai	galvotinosioms	-	-
gal.	galvotinąjį	galvotinuosius	galvotinąją	galvotinąsias	-	-
įnag.	galvotinuoju	galvotinaisiais	galvotinąja	galvotinosiomis	-	-
viet.	galvotinajame	galvotinuosiuose	galvotinojoje	galvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galvotinas, mot. g. galvotina.
• Skiemenys: gal-vo-ti-nų

galvotinų

1. tas, dėl kurio reikia galvoti

Etimologija

<= galvoti, galvoja, galvojo

---