galiotu

Taip pat žr.: galiotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galiotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galiotas, mot. g. galiota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galiotas	galioti	galiota	galiotos	galiota	-
kilm.	galioto	galiotų	galiotos	galiotų	-	-
naud.	galiotam	galiotiems	galiotai	galiotoms	-	-
gal.	galiotą	galiotus	galiotą	galiotas	-	-
įnag.	galiotu	galiotais	galiota	galiotomis	-	-
viet.	galiotame	galiotuose	galiotoje	galiotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galiotasis	galiotieji	galiotoji	galiotosios	-	-
kilm.	galiotojo	galiotųjų	galiotosios	galiotųjų	-	-
naud.	galiotajam	galiotiesiems	galiotajai	galiotosioms	-	-
gal.	galiotąjį	galiotuosius	galiotąją	galiotąsias	-	-
įnag.	galiotuoju	galiotaisiais	galiotąja	galiotosiomis	-	-
viet.	galiotajame	galiotuosiuose	galiotojoje	galiotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galiotas, mot. g. galiota.

Etimologija

<= galioti, galioja, galiojo

---