galinčia

Taip pat žr.: galinčią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galinčia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galintis, mot. g. galinti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galintis, galįs	galintys, galį	galinti	galinčios	-	galį
kilm.	galinčio	galinčių	galinčios	galinčių	-	-
naud.	galinčiam	galintiems, galintiem	galinčiai	galinčioms	-	-
gal.	galintį	galinčius	galinčią	galinčias	-	-
įnag.	galinčiu	galinčiais	galinčia	galinčiomis	-	-
viet.	galinčiame, galinčiam	galinčiuose, galinčiuos	galinčioje, galinčioj	galinčiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galintysis	galintieji	galinčioji	galinčiosios	-	-
kilm.	galinčiojo	galinčiųjų	galinčiosios	galinčiųjų	-	-
naud.	galinčiajam	galintiesiems	galinčiajai	galinčiosioms	-	-
gal.	galintįjį	galinčiuosius	galinčiąją	galinčiąsias	-	-
įnag.	galinčiuoju	galinčiaisiais	galinčiąja	galinčiosiomis	-	-
viet.	galinčajame	galinčiuosiuose	galinčiojoje	galinčiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galintis, mot. g. galinti.

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---