galėtojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galėtojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galėtas, mot. g. galėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėtas	galėti	galėta	galėtos	galėta	-
kilm.	galėto	galėtų	galėtos	galėtų	-	-
naud.	galėtam	galėtiems	galėtai	galėtoms	-	-
gal.	galėtą	galėtus	galėtą	galėtas	-	-
įnag.	galėtu	galėtais	galėta	galėtomis	-	-
viet.	galėtame	galėtuose	galėtoje	galėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėtasis	galėtieji	galėtoji	galėtosios	-	-
kilm.	galėtojo	galėtųjų	galėtosios	galėtųjų	-	-
naud.	galėtajam	galėtiesiems	galėtajai	galėtosioms	-	-
gal.	galėtąjį	galėtuosius	galėtąją	galėtąsias	-	-
įnag.	galėtuoju	galėtaisiais	galėtąja	galėtosiomis	-	-
viet.	galėtajame	galėtuosiuose	galėtojoje	galėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galėtas, mot. g. galėta.

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---