galėtinu

Taip pat žr.: galėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

galėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. galėtinas, mot. g. galėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėtinas	galėtini	galėtina	galėtinos	galėtina	-
kilm.	galėtino	galėtinų	galėtinos	galėtinų	-	-
naud.	galėtinam	galėtiniems	galėtinai	galėtinoms	-	-
gal.	galėtiną	galėtinus	galėtiną	galėtinas	-	-
įnag.	galėtinu	galėtinais	galėtina	galėtinomis	-	-
viet.	galėtiname	galėtinuose	galėtinoje	galėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	galėtinasis	galėtinieji	galėtinoji	galėtinosios	-	-
kilm.	galėtinojo	galėtinųjų	galėtinosios	galėtinųjų	-	-
naud.	galėtinajam	galėtiniesiems	galėtinajai	galėtinosioms	-	-
gal.	galėtinąjį	galėtinuosius	galėtinąją	galėtinąsias	-	-
įnag.	galėtinuoju	galėtinaisiais	galėtinąja	galėtinosiomis	-	-
viet.	galėtinajame	galėtinuosiuose	galėtinojoje	galėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. galėtinas, mot. g. galėtina.

Etimologija

<= galėti, gali, galėjo

---