gagėtu

Taip pat žr.: gagėtų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gagėtu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gagėtas, mot. g. gagėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gagėtas	gagėti	gagėta	gagėtos	gagėta	-
kilm.	gagėto	gagėtų	gagėtos	gagėtų	-	-
naud.	gagėtam	gagėtiems	gagėtai	gagėtoms	-	-
gal.	gagėtą	gagėtus	gagėtą	gagėtas	-	-
įnag.	gagėtu	gagėtais	gagėta	gagėtomis	-	-
viet.	gagėtame	gagėtuose	gagėtoje	gagėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gagėtasis	gagėtieji	gagėtoji	gagėtosios	-	-
kilm.	gagėtojo	gagėtųjų	gagėtosios	gagėtųjų	-	-
naud.	gagėtajam	gagėtiesiems	gagėtajai	gagėtosioms	-	-
gal.	gagėtąjį	gagėtuosius	gagėtąją	gagėtąsias	-	-
įnag.	gagėtuoju	gagėtaisiais	gagėtąja	gagėtosiomis	-	-
viet.	gagėtajame	gagėtuosiuose	gagėtojoje	gagėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. gagėtas, mot. g. gagėta.

Etimologija

<= gagėti, gaga, gagėjo

---