gagėtinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

gagėtinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. gagėtinas, mot. g. gagėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gagėtinas	gagėtini	gagėtina	gagėtinos	gagėtina	-
kilm.	gagėtino	gagėtinų	gagėtinos	gagėtinų	-	-
naud.	gagėtinam	gagėtiniems	gagėtinai	gagėtinoms	-	-
gal.	gagėtiną	gagėtinus	gagėtiną	gagėtinas	-	-
įnag.	gagėtinu	gagėtinais	gagėtina	gagėtinomis	-	-
viet.	gagėtiname	gagėtinuose	gagėtinoje	gagėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	gagėtinasis	gagėtinieji	gagėtinoji	gagėtinosios	-	-
kilm.	gagėtinojo	gagėtinųjų	gagėtinosios	gagėtinųjų	-	-
naud.	gagėtinajam	gagėtiniesiems	gagėtinajai	gagėtinosioms	-	-
gal.	gagėtinąjį	gagėtinuosius	gagėtinąją	gagėtinąsias	-	-
įnag.	gagėtinuoju	gagėtinaisiais	gagėtinąja	gagėtinosiomis	-	-
viet.	gagėtinajame	gagėtinuosiuose	gagėtinojoje	gagėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. gagėtina.
• Skiemenys: ga-gė-ti-nas

gagėtinas

1. tas kurį reikia gagėti

Etimologija

<= gagėti, gaga, gagėjo

---