erzintu

Taip pat žr.: erzintų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

erzintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. erzintas, mot. g. erzinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	erzintas	erzinti	erzinta	erzintos	erzinta	-
kilm.	erzinto	erzintų	erzintos	erzintų	-	-
naud.	erzintam	erzintiems	erzintai	erzintoms	-	-
gal.	erzintą	erzintus	erzintą	erzintas	-	-
įnag.	erzintu	erzintais	erzinta	erzintomis	-	-
viet.	erzintame	erzintuose	erzintoje	erzintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	erzintasis	erzintieji	erzintoji	erzintosios	-	-
kilm.	erzintojo	erzintųjų	erzintosios	erzintųjų	-	-
naud.	erzintajam	erzintiesiems	erzintajai	erzintosioms	-	-
gal.	erzintąjį	erzintuosius	erzintąją	erzintąsias	-	-
įnag.	erzintuoju	erzintaisiais	erzintąja	erzintosiomis	-	-
viet.	erzintajame	erzintuosiuose	erzintojoje	erzintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. erzintas, mot. g. erzinta.

Etimologija

<= erzinti, erzina, erzino

---