erbeta

 Žemaičių kalba

Daiktavardis

erbeta (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard., vns. gal., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: erbeta
	vienaskaita (vėinaskaita)	dviskaita (dvėskaita)	daugiskaita (daugėskaita)
vardininkas (nominatīvs, vardėninks)	erbeta	erbetė	erbetas
kilmininkas (genitīvs, kėlmėninks)	erbetas	erbetu	erbetu
naudininkas (datīvs, naudėninks)	erbetā	erbetuom	erbetuoms
galininkas (akuzatīvs, galėninks)	erbeta	erbetė	erbetas
įnagininkas (instrumentalis, inagėninks)	erbeto	erbetuom	erbetuoms
vietininkas (lokatīvs, vėitėninks)	erbetuo	erbetuos	erbetuos
šauksmininkas (vokatīvs, šauksmėninks)	erbeta	erbetė	erbetas

1. arbata ^(sgs) (Gėrimai)

Etimologija

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.

Kilę žodžiai

• žalė erbeta
• jouda erbeta

---