emisaru

Taip pat žr.: emisarų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

emisaru (dkt., vyr. g., vns. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: emisaras
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	emisaras	emisarai
kilm.	emisaro	emisarų
naud.	emisarui	emisarams
gal.	emisarą	emisarus
įnag.	emisaru	emisarais
viet.	emisare	emisaruose
šauksm.	emisare	emisarai

• žr. pagr. f. emisaras
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. emisarė.

Etimologija

<= (lot. emissarius) – žvalgas, pasiuntinys

---