dvikalbis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

dvikalbis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. dvikalbis, mot. g. dvikalbė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dvikalbis	dvikalbiai, dvikalbi	dvikalbė	dvikalbės	-	-
kilm.	dvikalbio	dvikalbių	dvikalbės	dvikalbių	-	-
naud.	dvikalbiam	dvikalbiams, dvikalbiam	dvikalbei	dvikalbėms, dvikalbėm	-	-
gal.	dvikalbį	dvikalbius	dvikalbę	dvikalbes	-	-
įnag.	dvikalbiu	dvikalbiais	dvikalbe	dvikalbėmis, dvikalbėm	-	-
viet.	dvikalbiame, dvikalbiam	dvikalbiuose, dvikalbiuos	dvikalbėje, dvikalbėj	dvikalbėse	-	-
šauksm.	dvikalbi	dvikalbiai, dvikalbi	dvikalbe	dvikalbės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. dvikalbė.

dvikalbis - vartojantis dvi kalbas, kalbantis dviem kalbom

Etimologija

Žodis sudarytas iš dviejų žodžių: „dvi(du)“ ir „kalba“.

Vertimai

  dvikalbis: vartojantis dvi kalbas, kalbantis dviem kalbom

Anglų kalba: bilingual