dvejotu

Taip pat žr.: dvejotų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dvejotu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dvejotas, mot. g. dvejota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dvejotas	dvejoti	dvejota	dvejotos	dvejota	-
kilm.	dvejoto	dvejotų	dvejotos	dvejotų	-	-
naud.	dvejotam	dvejotiems	dvejotai	dvejotoms	-	-
gal.	dvejotą	dvejotus	dvejotą	dvejotas	-	-
įnag.	dvejotu	dvejotais	dvejota	dvejotomis	-	-
viet.	dvejotame	dvejotuose	dvejotoje	dvejotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dvejotasis	dvejotieji	dvejotoji	dvejotosios	-	-
kilm.	dvejotojo	dvejotųjų	dvejotosios	dvejotųjų	-	-
naud.	dvejotajam	dvejotiesiems	dvejotajai	dvejotosioms	-	-
gal.	dvejotąjį	dvejotuosius	dvejotąją	dvejotąsias	-	-
įnag.	dvejotuoju	dvejotaisiais	dvejotąja	dvejotosiomis	-	-
viet.	dvejotajame	dvejotuosiuose	dvejotojoje	dvejotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dvejotas, mot. g. dvejota.

Etimologija

<= dvejoti, dvejoja, dvejojo

---