duotinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

duotinas (dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. duotinas, mot. g. duotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duotinas	duotini	duotina	duotinos	duotina	-
kilm.	duotino	duotinų	duotinos	duotinų	-	-
naud.	duotinam	duotiniems	duotinai	duotinoms	-	-
gal.	duotiną	duotinus	duotiną	duotinas	-	-
įnag.	duotinu	duotinais	duotina	duotinomis	-	-
viet.	duotiname	duotinuose	duotinoje	duotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duotinasis	duotinieji	duotinoji	duotinosios	-	-
kilm.	duotinojo	duotinųjų	duotinosios	duotinųjų	-	-
naud.	duotinajam	duotiniesiems	duotinajai	duotinosioms	-	-
gal.	duotinąjį	duotinuosius	duotinąją	duotinąsias	-	-
įnag.	duotinuoju	duotinaisiais	duotinąja	duotinosiomis	-	-
viet.	duotinajame	duotinuosiuose	duotinojoje	duotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. duotina.
• Skiemenys: duo-ti-nas

duotinas

1. tas kuris gali būti duotas

Etimologija

duoti, duoda, davė

---