duosianti

Taip pat žr.: duosiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

duosianti (dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. duosiantis, mot. g. duosianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duosiąs, duosiantis	duosią, duosiantys	duosianti	duosiančios	-	duosią
kilm.	duosiančio	duosiančių	duosiančios	duosiančių	-	-
naud.	duosiančiam	duosiantiems, duosiantiem	duosiančiai	duosiančioms, duosiančiom	-	-
gal.	duosiantį	duosiančius	duosiančią	duosiančias	-	-
įnag.	duosiančiu	duosiančiais	duosiančia	duosiančiomis	-	-
viet.	duosiančiame, duosiančiam	duosiančiuose, duosiančiuos	duosiančioje, duosiančioj	duosiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duosiantysis	duosiantieji	duosiančioji	duosiančiosios	-	-
kilm.	duosiančiojo	duosiančiųjų	duosiančiosios	duosiančiųjų	-	-
naud.	duosiančiajam	duosiantiesiems	duosiančiajai	duosiančiosioms	-	-
gal.	duosiantįjį	duosiančiuosius	duosiančiąją	duosiančiąsias	-	-
įnag.	duosiančiuoju	duosiančiaisiais	duosiančiąja	duosiančiosiomis	-	-
viet.	duosiančiajame	duosiančiuosiuose	duosiančiojoje	duosiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. duosiantis.
• Skiemenys: duo-sian-ti

duosianti

1. ta kuri duos

Etimologija

duoti, duoda, davė

---