duoklė

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

duoklė (dkt., mot. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: duoklė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duoklė	duoklės
kilm.	duoklės	duoklių
naud.	duoklei	duoklėms
gal.	duoklę	duokles
įnag.	duokle	duoklėmis
viet.	duoklėje	duoklėse
šauksm.	duokle	duoklės

• duoklė - dalis baudžiauninko pajamų (grūdais, gyvuliais), atiduodamų dvarui už naudojamą žemės sklypą.

Išraiškos arba posakiai

    duoklė: (Etnografija)

baudžiauninko duoklė

Vertimai

  duoklė: pajamų dalis