duodanti

Taip pat žr.: duodantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

duodanti (dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. duodantis, mot. g. duodanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duodąs, duodantis	duodą, duodantys	duodanti	duodančios	-	duodą
kilm.	duodančio	duodančių	duodančios	duodančių	-	-
naud.	duodančiam	duodantiems, duodantiem	duodančiai	duodančioms, duodančiom	-	-
gal.	duodantį	duodančius	duodančią	duodančias	-	-
įnag.	duodančiu	duodančiais	duodančia	duodančiomis	-	-
viet.	duodančiame, duodančiam	duodančiuose, duodančiuos	duodančioje, duodančioj	duodančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	duodantysis	duodantieji	duodančioji	duodančiosios	-	-
kilm.	duodančiojo	duodančiųjų	duodančiosios	duodančiųjų	-	-
naud.	duodančiajam	duodantiesiems	duodančiajai	duodančiosioms	-	-
gal.	duodantįjį	duodančiuosius	duodančiąją	duodančiąsias	-	-
įnag.	duodančiuoju	duodančiaisiais	duodančiąja	duodančiosiomis	-	-
viet.	duodančiajame	duodančiuosiuose	duodančiojoje	duodančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. duodantis.
• Skiemenys: duo-dan-ti

duodanti

1. ta kuri duoda
   • Duodantis visada geras.

Etimologija

duoti, duoda, davė

---