dovanotinu

Taip pat žr.: dovanotinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dovanotinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dovanotinas, mot. g. dovanotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dovanotinas	dovanotini	dovanotina	dovanotinos	dovanotina	-
kilm.	dovanotino	dovanotinų	dovanotinos	dovanotinų	-	-
naud.	dovanotinam	dovanotiniems	dovanotinai	dovanotinoms	-	-
gal.	dovanotiną	dovanotinus	dovanotiną	dovanotinas	-	-
įnag.	dovanotinu	dovanotinais	dovanotina	dovanotinomis	-	-
viet.	dovanotiname	dovanotinuose	dovanotinoje	dovanotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dovanotinasis	dovanotinieji	dovanotinoji	dovanotinosios	-	-
kilm.	dovanotinojo	dovanotinųjų	dovanotinosios	dovanotinųjų	-	-
naud.	dovanotinajam	dovanotiniesiems	dovanotinajai	dovanotinosioms	-	-
gal.	dovanotinąjį	dovanotinuosius	dovanotinąją	dovanotinąsias	-	-
įnag.	dovanotinuoju	dovanotinaisiais	dovanotinąja	dovanotinosiomis	-	-
viet.	dovanotinajame	dovanotinuosiuose	dovanotinojoje	dovanotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dovanotinas, mot. g. dovanotina.

Etimologija

<= dovanoti, dovanoja, dovanojo

---