dingtinu

Taip pat žr.: dingtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dingtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dingtinas, mot. g. dingtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingtinas	dingtini	dingtina	dingtinos	dingtina	-
kilm.	dingtino	dingtinų	dingtinos	dingtinų	-	-
naud.	dingtinam	dingtiniems	dingtinai	dingtinoms	-	-
gal.	dingtiną	dingtinus	dingtiną	dingtinas	-	-
įnag.	dingtinu	dingtinais	dingtina	dingtinomis	-	-
viet.	dingtiname	dingtinuose	dingtinoje	dingtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingtinasis	dingtinieji	dingtinoji	dingtinosios	-	-
kilm.	dingtinojo	dingtinųjų	dingtinosios	dingtinųjų	-	-
naud.	dingtinajam	dingtiniesiems	dingtinajai	dingtinosioms	-	-
gal.	dingtinąjį	dingtinuosius	dingtinąją	dingtinąsias	-	-
įnag.	dingtinuoju	dingtinaisiais	dingtinąja	dingtinosiomis	-	-
viet.	dingtinajame	dingtinuosiuose	dingtinojoje	dingtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dingtinas, mot. g. dingtina.

Etimologija

<= dingti, dingsta, dingo

---