dingsimu

Taip pat žr.: dingsimų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dingsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dingsimas, mot. g. dingsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingsimas	dingsimi	dingsima	dingsimos	dingsima	-
kilm.	dingsimo	dingsimų	dingsimos	dingsimų	-	-
naud.	dingsimam	dingsimiems	dingsimai	dingsimoms	-	-
gal.	dingsimą	dingsimus	dingsimą	dingsimas	-	-
įnag.	dingsimu	dingsimais	dingsima	dingsimomis	-	-
viet.	dingsimame	dingsimuose	dingsimoje	dingsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dingsimasis	dingsimieji	dingsimoji	dingsimosios	-	-
kilm.	dingsimojo	dingsimųjų	dingsimosios	dingsimųjų	-	-
naud.	dingsimajam	dingsimiesiems	dingsimajai	dingsimosioms	-	-
gal.	dingsimąjį	dingsimuosius	dingsimąją	dingsimąsias	-	-
įnag.	dingsimuoju	dingsimaisiais	dingsimąja	dingsimosiomis	-	-
viet.	dingsimajame	dingsimuosiuose	dingsimojoje	dingsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dingsimas, mot. g. dingsima.

Etimologija

<= dingti, dingsta, dingo

---