determinatyvas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

determinatyvas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: determinatyvas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	determinatyvas	determinatyvai
kilm.	determinatyvo	determinatyvų
naud.	determinatyvui	determinatyvams
gal.	determinatyvą	determinatyvus
įnag.	determinatyvu	determinatyvais
viet.	determinatyve	determinatyvuose
šauksm.	determinatyve	determinatyvai

• Skiemenys: determinatyvas

• determinatyvas
  • indoeuropiečių lyginamojoje istorinėje kalbotyroje - neaiškios reikšmės priesagos pobūdžio elementas, praplečiantis pirmykštę indoeuropietišką šaknį;
  • neskaitomas ideografinio rašto (šumerų, hetitų, egiptiečių, kinų) ženklas, rodantis, kuriai daiktų ar sąvokų grupei priklauso juo pažymėtas žodis, ir padedantis perskaityti bei suprasti daugiareikšmes ir polifonines ideogramas

Etimologija

lot. determino

Vertimai

  determinatyvas: (Kalbotyra)

Anglų kalba: determinative (en)

Taip pat žiūrėkite

• fonetikas

Nuorodos

• [1]

---