derintinas

 Lietuvių kalba

Dalyvis

derintinas (reik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., mot. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. derintinas, mot. g. derintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derintinas	derintini	derintina	derintinos	derintina	-
kilm.	derintino	derintinų	derintinos	derintinų	-	-
naud.	derintinam	derintiniems	derintinai	derintinoms	-	-
gal.	derintiną	derintinus	derintiną	derintinas	-	-
įnag.	derintinu	derintinais	derintina	derintinomis	-	-
viet.	derintiname	derintinuose	derintinoje	derintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derintinasis	derintinieji	derintinoji	derintinosios	-	-
kilm.	derintinojo	derintinųjų	derintinosios	derintinųjų	-	-
naud.	derintinajam	derintiniesiems	derintinajai	derintinosioms	-	-
gal.	derintinąjį	derintinuosius	derintinąją	derintinąsias	-	-
įnag.	derintinuoju	derintinaisiais	derintinąja	derintinosiomis	-	-
viet.	derintinajame	derintinuosiuose	derintinojoje	derintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. derintina.
• Skiemenys: de-rin-ti-nas

derintinas

1. tas kurį reikia derinti

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---