derinta

Taip pat žr.: derintą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

derinta (būt. l. neveik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard., mot. g. vns. įnag., bev. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. derintas, mot. g. derinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derintas	derinti	derinta	derintos	derinta	-
kilm.	derinto	derintų	derintos	derintų	-	-
naud.	derintam	derintiems	derintai	derintoms	-	-
gal.	derintą	derintus	derintą	derintas	-	-
įnag.	derintu	derintais	derinta	derintomis	-	-
viet.	derintame	derintuose	derintoje	derintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derintasis	derintieji	derintoji	derintosios	-	-
kilm.	derintojo	derintųjų	derintosios	derintųjų	-	-
naud.	derintajam	derintiesiems	derintajai	derintosioms	-	-
gal.	derintąjį	derintuosius	derintąją	derintąsias	-	-
įnag.	derintuoju	derintaisiais	derintąja	derintosiomis	-	-
viet.	derintajame	derintuosiuose	derintojoje	derintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. derintas.

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---