derinsimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

derinsimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. derinsimas, mot. g. derinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derinsimas	derinsimi	derinsima	derinsimos	derinsima	-
kilm.	derinsimo	derinsimų	derinsimos	derinsimų	-	-
naud.	derinsimam	derinsimiems	derinsimai	derinsimoms	-	-
gal.	derinsimą	derinsimus	derinsimą	derinsimas	-	-
įnag.	derinsimu	derinsimais	derinsima	derinsimomis	-	-
viet.	derinsimame	derinsimuose	derinsimoje	derinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derinsimasis	derinsimieji	derinsimoji	derinsimosios	-	-
kilm.	derinsimojo	derinsimųjų	derinsimosios	derinsimųjų	-	-
naud.	derinsimajam	derinsimiesiems	derinsimajai	derinsimosioms	-	-
gal.	derinsimąjį	derinsimuosius	derinsimąją	derinsimąsias	-	-
įnag.	derinsimuoju	derinsimaisiais	derinsimąja	derinsimosiomis	-	-
viet.	derinsimajame	derinsimuosiuose	derinsimojoje	derinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. derinsimas, mot. g. derinsima.

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---