derinamąją

Taip pat žr.: derinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

derinamąją (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. derinamas, mot. g. derinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derinamas	derinami	derinama	derinamos	derinama	-
kilm.	derinamo	derinamų	derinamos	derinamų	-	-
naud.	derinamam	derinamiems	derinamai	derinamoms	-	-
gal.	derinamą	derinamus	derinamą	derinamas	-	-
įnag.	derinamu	derinamais	derinama	derinamomis	-	-
viet.	derinamame	derinamuose	derinamoje	derinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	derinamasis	derinamieji	derinamoji	derinamosios	-	-
kilm.	derinamojo	derinamųjų	derinamosios	derinamųjų	-	-
naud.	derinamajam	derinamiesiems	derinamajai	derinamosioms	-	-
gal.	derinamąjį	derinamuosius	derinamąją	derinamąsias	-	-
įnag.	derinamuoju	derinamaisiais	derinamąja	derinamosiomis	-	-
viet.	derinamajame	derinamuosiuose	derinamojoje	derinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. derinamas, mot. g. derinama.

Etimologija

<= derinti, derina, derino

---