dengiamu

Taip pat žr.: dengiamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dengiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dengiamas, mot. g. dengiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dengiamas	dengiami	dengiama	dengiamos	dengiama	-
kilm.	dengiamo	dengiamų	dengiamos	dengiamų	-	-
naud.	dengiamam	dengiamiems	dengiamai	dengiamoms	-	-
gal.	dengiamą	dengiamus	dengiamą	dengiamas	-	-
įnag.	dengiamu	dengiamais	dengiama	dengiamomis	-	-
viet.	dengiamame	dengiamuose	dengiamoje	dengiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dengiamasis	dengiamieji	dengiamoji	dengiamosios	-	-
kilm.	dengiamojo	dengiamųjų	dengiamosios	dengiamųjų	-	-
naud.	dengiamajam	dengiamiesiems	dengiamajai	dengiamosioms	-	-
gal.	dengiamąjį	dengiamuosius	dengiamąją	dengiamąsias	-	-
įnag.	dengiamuoju	dengiamaisiais	dengiamąja	dengiamosiomis	-	-
viet.	dengiamajame	dengiamuosiuose	dengiamojoje	dengiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dengiamas, mot. g. dengiama.

Etimologija

<= dengti, dengia, dengė

---