dedančiu

Taip pat žr.: dedančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dedančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dedantis, mot. g. dedanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dedąs, dedantis	dedą, dedantys	dedanti	dedančios	-	dedą
kilm.	dedančio	dedančių	dedančios	dedančių	-	-
naud.	dedančiam	dedantiems, dedantiem	dedančiai	dedančioms, dedančiom	-	-
gal.	dedantį	dedančius	dedančią	dedančias	-	-
įnag.	dedančiu	dedančiais	dedančia	dedančiomis	-	-
viet.	dedančiame, dedančiam	dedančiuose, dedančiuos	dedančioje, dedančioj	dedančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dedantysis	dedantieji	dedančioji	dedančiosios	-	-
kilm.	dedančiojo	dedančiųjų	dedančiosios	dedančiųjų	-	-
naud.	dedančiajam	dedantiesiems	dedančiajai	dedančiosioms	-	-
gal.	dedantįjį	dedančiuosius	dedančiąją	dedančiąsias	-	-
įnag.	dedančiuoju	dedančiaisiais	dedančiąja	dedančiosiomis	-	-
viet.	dedančiajame	dedančiuosiuose	dedančiojoje	dedančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dedantis, mot. g. dedanti.

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---