dedamu

Taip pat žr.: dedamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

dedamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. dedamas, mot. g. dedama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dedamas	dedami	dedama	dedamos	dedama	-
kilm.	dedamo	dedamų	dedamos	dedamų	-	-
naud.	dedamam	dedamiems	dedamai	dedamoms	-	-
gal.	dedamą	dedamus	dedamą	dedamas	-	-
įnag.	dedamu	dedamais	dedama	dedamomis	-	-
viet.	dedamame	dedamuose	dedamoje	dedamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	dedamasis	dedamieji	dedamoji	dedamosios	-	-
kilm.	dedamojo	dedamųjų	dedamosios	dedamųjų	-	-
naud.	dedamajam	dedamiesiems	dedamajai	dedamosioms	-	-
gal.	dedamąjį	dedamuosius	dedamąją	dedamąsias	-	-
įnag.	dedamuoju	dedamaisiais	dedamąja	dedamosiomis	-	-
viet.	dedamajame	dedamuosiuose	dedamojoje	dedamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. dedamas, mot. g. dedama.

Etimologija

<= dėti, deda, dėjo

---