darančiu

Taip pat žr.: darančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

darančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. darantis, mot. g. daranti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	darąs, darantis	darą, darantys	daranti	darančios	-	darą
kilm.	darančio	darančių	darančios	darančių	-	-
naud.	darančiam	darantiems, darantiem	darančiai	darančioms, darančiom	-	-
gal.	darantį	darančius	darančią	darančias	-	-
įnag.	darančiu	darančiais	darančia	darančiomis	-	-
viet.	darančiame, darančiam	darančiuose, darančiuos	darančioje, darančioj	darančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	darantysis	darantieji	darančioji	darančiosios	-	-
kilm.	darančiojo	darančiųjų	darančiosios	darančiųjų	-	-
naud.	darančiajam	darantiesiems	darančiajai	darančiosioms	-	-
gal.	darantįjį	darančiuosius	darančiąją	darančiąsias	-	-
įnag.	darančiuoju	darančiaisiais	darančiąja	darančiosiomis	-	-
viet.	darančiajame	darančiuosiuose	darančiojoje	darančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. darantis, mot. g. daranti.

Etimologija

<= daryti, daro, darė

---