damokėjęs

 Lietuvių kalba

Dalyvis

damokėjęs (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. damokėjęs, mot. g. damokėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėjęs	damokėję	damokėjusi, damokėjus	damokėjusios	-	damokėję
kilm.	damokėjusio	damokėjusių	damokėjusios	damokėjusių	-	-
naud.	damokėjusiam	damokėjusiems	damokėjusiai	damokėjusioms	-	-
gal.	damokėjusį	damokėjusius	damokėjusią	damokėjusias	-	-
įnag.	damokėjusiu	damokėjusiais	damokėjusia	damokėjusiomis	-	-
viet.	damokėjusiame	damokėjusiuose	damokėjusioje	damokėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	damokėjusysis	damokėjusieji	damokėjusioji	damokėjusiosios	-	-
kilm.	damokėjusiojo	damokėjusiųjų	damokėjusiosios	damokėjusiųjų	-	-
naud.	damokėjusiajam	damokėjusiesiems	damokėjusiajai	damokėjusiosioms	-	-
gal.	damokėjusįjį	damokėjusiuosius	damokėjusiąją	damokėjusiąsias	-	-
įnag.	damokėjusiuoju	damokėjusiaisiais	damokėjusiąja	damokėjusiosiomis	-	-
viet.	damokėjusiajame	damokėjusiuosiuose	damokėjusiojoje	damokėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. damokėjusi.
• Skiemenys: da-mo-kė-jęs

damokėjęs (nevart.)

1. tas, kuris damokėjo

Etimologija

<= damokėti, damoka, damokėjo <= da- + mokėti, moka, mokėjo

Antonimai

    damokėjęs: bendrai

nedamokėjęs (lt)

Vertimai

  damokėjęs: bendrai

---