cim

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Jump to navigation Jump to search

Sūduvos herbas.jpg Jotvingių kalba[taisyti]

Pommard2.jpg
Pastato kiemelis

Tarimas[taisyti]

TFA: [cìm]

Daiktavardis[taisyti]

cim (vyr. g.)

  1. kiemas (lt) (nau.)
Žodžio cim linksniavimas (1-oji (as) linksniuotė)
Vienaskaita Daugiskaita
V. cim cimi
K. cimas cimun̄
N. cimu cimams
G. ciman̄ ciman̄s
Įn. cimu cimais
Vt. Vi. cimei cimesu
Kr. ciman cimasna
Gr. cimepi cimespi
Ar. cimap cimump
Š. cima! cimi!

Etimologija[taisyti]

Naujadaras, tačiau sudarytas atsižvelgiant į jotvingių k. āucima. Iš indoeuropiečių prokalbės *ḱeym- („kaimas, namai“), iš *ḱey-, iš *ḱoy- („rastis, būti (kažkur); stovykla“). Giminiškas prūsų k. caymis („kaimas“), lietuvių k. kiemas, kaimas, latvių k. ciems („kaimas“), germanų prokalbės *haimaz („namas, kaimas“) (gotų k. 𐌷𐌰𐌹𐌼𐍃 (haims, „kaimas“), senosios vokiečių aukštaičių k. heim („būstas, namas“), vokiečių k. Heim, anglų k. home), senovės graikų k. κώμη (kṓmē, „kaimas“).

Kategorijos[taisyti]