busianti

Taip pat žr.: busiantį, būsianti, ir būsiantį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

busianti (būs. l. veik. dlv., mot. g. pagr. f., mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. busiantis, mot. g. busianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	busiąs, busiantis	busią, busiantys	busianti	busiančios	-	busią
kilm.	busiančio	busiančių	busiančios	busiančių	-	-
naud.	busiančiam	busiantiems, busiantiem	busiančiai	busiančioms, busiančiom	-	-
gal.	busiantį	busiančius	busiančią	busiančias	-	-
įnag.	busiančiu	busiančiais	busiančia	busiančiomis	-	-
viet.	busiančiame, busiančiam	busiančiuose, busiančiuos	busiančioje, busiančioj	busiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	busiantysis	busiantieji	busiančioji	busiančiosios	-	-
kilm.	busiančiojo	busiančiųjų	busiančiosios	busiančiųjų	-	-
naud.	busiančiajam	busiantiesiems	busiančiajai	busiančiosioms	-	-
gal.	busiantįjį	busiančiuosius	busiančiąją	busiančiąsias	-	-
įnag.	busiančiuoju	busiančiaisiais	busiančiąja	busiančiosiomis	-	-
viet.	busiančiajame	busiančiuosiuose	busiančiojoje	busiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. busiantis.

Etimologija

<= busti, bunda, budo

---