brangtinu

Taip pat žr.: brangtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

brangtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. brangtinas, mot. g. brangtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangtinas	brangtini	brangtina	brangtinos	brangtina	-
kilm.	brangtino	brangtinų	brangtinos	brangtinų	-	-
naud.	brangtinam	brangtiniems	brangtinai	brangtinoms	-	-
gal.	brangtiną	brangtinus	brangtiną	brangtinas	-	-
įnag.	brangtinu	brangtinais	brangtina	brangtinomis	-	-
viet.	brangtiname	brangtinuose	brangtinoje	brangtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangtinasis	brangtinieji	brangtinoji	brangtinosios	-	-
kilm.	brangtinojo	brangtinųjų	brangtinosios	brangtinųjų	-	-
naud.	brangtinajam	brangtiniesiems	brangtinajai	brangtinosioms	-	-
gal.	brangtinąjį	brangtinuosius	brangtinąją	brangtinąsias	-	-
įnag.	brangtinuoju	brangtinaisiais	brangtinąja	brangtinosiomis	-	-
viet.	brangtinajame	brangtinuosiuose	brangtinojoje	brangtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. brangtinas, mot. g. brangtina.

brangtinu

1. tas, dėl kurio reikia brangti

Etimologija

<= brangti, brangsta, brango

---