brangstamu

Taip pat žr.: brangstamų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

brangstamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. brangstamas, mot. g. brangstama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangstamas	brangstami	brangstama	brangstamos	brangstama	-
kilm.	brangstamo	brangstamų	brangstamos	brangstamų	-	-
naud.	brangstamam	brangstamiems	brangstamai	brangstamoms	-	-
gal.	brangstamą	brangstamus	brangstamą	brangstamas	-	-
įnag.	brangstamu	brangstamais	brangstama	brangstamomis	-	-
viet.	brangstamame	brangstamuose	brangstamoje	brangstamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	brangstamasis	brangstamieji	brangstamoji	brangstamosios	-	-
kilm.	brangstamojo	brangstamųjų	brangstamosios	brangstamųjų	-	-
naud.	brangstamajam	brangstamiesiems	brangstamajai	brangstamosioms	-	-
gal.	brangstamąjį	brangstamuosius	brangstamąją	brangstamąsias	-	-
įnag.	brangstamuoju	brangstamaisiais	brangstamąja	brangstamosiomis	-	-
viet.	brangstamajame	brangstamuosiuose	brangstamojoje	brangstamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. brangstamas, mot. g. brangstama.

brangstamu

1. tas, kurį brangsta

Etimologija

<= brangti, brangsta, brango

---